top of page
Ieškoti

Ar tai tik depresijos simptomai?

Atnaujinta: 2024-04-21



Depresijai būdinga prasta nuotaika, negebėjimas džiaugtis pozityviomis akimirkomis, liūdesys arba nuolatinis kaltės jausmas, savivertės jausmo stoka, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas, miego sutrikimai. Kai depresijos forma itin sunki, gali būti sudėtinga atsikelti iš lovos ar eiti į darbą – bet kurie kasdieniai užsiėmimai gali atrodyti neįmanomi.


Depresijos gydymas turi būti visapusis. Sveika mityba, fizinis aktyvumas, geri miego įpročiai yra labai svarbu. Tyrimai taip pat rodo, kad artimųjų, draugų ar bendruomenės palaikymas itin padeda atsistatyti psichologinę sveikatą. Būtina vengti savi-izoliacijos ir įsitraukti į malonumą ir prasmę teikiančias veiklas. Žinoma, kartais net ir šios priemonės nepadeda arba tiesiog tampa neįmanomos dėl kylančių simptomų. Tuomet rekomenduojama kreiptis psichologinės pagalbos. Negydoma depresija yra linkusi sunkėti ir įsišaknyti, todėl geriausia į psichoterapiją kreiptis vos pastebėjus pirmuosius simptomus.

 


Konsultacijų metu psichologas arba psichoterapeutas išmoko praktiškų įgūdžių nuotaikai pakelti, sudėtingoms gyvenimo situacijoms įveikti ir lengviau nusiraminti. Šie įgūdžiai taip pat yra derinami su nuolatiniu gilinimusi į iškilusias problemas bei depresijos šaknų įvardinimą. Toks giluminis darbas su savimi padeda įtvirtinti psichoterapijoje įgytus pasiekimus. Sunkesniais atvejais gali būti naudinga derinti psichoterapiją su vaistų vartojimu ir/arba grupine terapija.




 

Ar tai tik depresija?


Depresijos simptomai dažnai patiriami kartu su kitomis psichikos problemomis. Itin svarbu, kad specialistas padėtų suprasti, ar depresija yra pirminė problema, ar antrinis procesas, kadangi nuo to priklauso gydymas. Nerimo sutrikimai, potrauminiai sindromai, priklausomybės ir kt. iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip depresija. Šių problemų neįvardinimas riboja psichoterapijos efektyvumą.


Jeigu lankėtės pas psichologus, bet niekas nepadeda pasijusti geriau, didelė tikimybė, kad depresija nėra pirminė problema ir Jums reikalinga tikslesnė diagnozė bei atitinkamas gydymas. Įsivaizduokite, jei gydytojai gydytų kosulį, o ne jį sukėlusį plaučių uždegimą. Taip pat ir gydant psichologinius sutrikimus svarbu teisingai įvardinti esmines problemas, tik tokiu būdu Jums pritaikoma tikslinga psichoterapija.



Bipolinis afektinis sutrikimas (arba bipolinė depresija)


Bipoliniam afektiniam sutrikimui būdingi du ar daugiau epizodų, kurių metu gerokai pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis. Vieniems epizodams būdingas nuotaikos pakilumas ir padidėjusi energija bei aktyvumas (hipomanija ar manija), kitiems – nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei aktyvumas (depresija).


Kai manijos epizodas yra intensyvus, dažnai reikalinga hospitalizacija norint užtikrinti saugumą ir psichikos stabilizavimą. Puiki naujiena yra ta, kad yra įvairių vaistų, kurie efektyviai gydo bipolinę depresiją. Kombinuojant vaistus ir psichoterapiją, klientai dažniausiai gyvena visaverčius gyvenimus. Konsultacijos padeda išmokti geriau atpažinti nuotaikų kaitas, įgyti praktiškų įgūdžių emocijoms valdyti bei sumažinti nerimą. Stresas ar traumos gali išprovokuoti sunkesnius manijos arba depresijos epizodus, todėl lankant psichoterapiją, kurios metu suteikiama pagalba iškilus sunkumams, gerėja gyvenimo kokybė ir mažėja nuotaikų svyravimas. Taip pat yra labai svarbu sureguliuoti savo cirkadinius organizmo ritmus, nes net ir mažesni pakitimai (pvz. keliavimas per laiko zonas) gali sukelti nuotaikos kaitas.


Deja, bipolinė depresija dažnai nebūna atpažinta, nes ryškūs manijos intarpai, reikalaujantys hospitalizacijos, yra gana reti. Įprastai manija pasireiškia subtiliau. Klientai apibūdina manijos patyrimą, kaip hiperaktyvumą, labai didelį nerimą - tarsi nuolatinę panikos būseną - padidėjusį produktyvumą, nemigą arba tiesiog depresijos simptomų nebuvimą. Kadangi subtilesnis manijos epizodas atrodo kaip palaima po depresijos, dažnai klientai nieko apie tokį cikliškumą neužsimena. Psichologai retai klausia ar įtaria bipolinę depresiją, kai manijos simptomai subtilūs. Dėl šių priežasčių gali praeiti daugybė metų, kol bipolinis afektinis sutrikimas bus tinkamai atpažintas. Kuo greitesnis šios ligos diagnozavimas yra labai svarbus, kadangi negydoma bipolinė depresija sunkėja

 

Kviečiame užpildyti šį depresijos klausimyną ir pasitikrinti, ar Jūsų būsena atitinka simptomatiką, būdingą depresija sergantiems žmonėms.




Šaltinis: David D. Burns, M.D. (2013), "Geros nuotaikos vadovas: nauja emocijų terapija." Vilnius: Žmogaus studijų centras. 36-41p.



Rezultatų įvertinimas:


Surinktų balų suma

Depresijos lygis*

0-5

depresijos nėra

6-10

normos ribos, tačiau nelaiminga, -as

11-25

lengva depresija

26-50

vidutinė depresija

51-75

sunki depresija

76-100

itin sunki depresija


* Tai nėra diagnozė. Surinkus daugiau negu 11 balų, rekomenduojame kreiptis pagalbos pas specialistus, kad galėtumėte aiškiau įsivertinti savo situaciją.










 
 
 

Comments


bottom of page