IFS terapija arba vidinės šeimos sistemos
- justinadillonphd
- 2024-06-02
- 2 min. skaitymo
Atnaujinta: 06-13
Vidinės šeimos sistemos (ang. Internal Family Systems (IFS)) - yra terapinė metodika, kurios tikslas - suprasti ir subalansuoti vidinį žmogaus pasaulį. Ši teorija sukurta dr. Dick Schwartz ir plačiau aprašoma knygoje "No Bad Parts".
IFS sistema teigia, kad mūsų protas susideda iš skirtingų vidinių šeimų ar dalių, kurių kiekviena turi savo unikalius bruožus, poreikius, perspektyvą, interesus, atsiminimus ir požiūrį. Vienas esminių IFS terapijos teiginių skamba taip - kiekviena dalis turi teigiamą tikslą, net jei jos veiksmai yra kontraproduktyvūs ar sukelia vidinį disbalansą. IFS terapija skatina šių vidinių dalių bendradarbiavimą ir siekia sukurti harmoningą ir integruotą vidinį pasaulį.

IFS terapija taikoma gydant ankstyvąsias vaikystės, nelaimingų atsitikimų ir kitas traumas. Terapija padeda surasti ir gydyti traumos sukeltas pasekmes, trukdančias integruoti skirtingas asmenybės dalis. Kitos emocinės ir psichologinės problemos, kurioms IFS taikymas gali būti naudingas - tai streso ar nerimo sutrikimai, depresija, iššūkiai kuriant ar palaikant tarpasmeninius santykius, asmeninio augimo stagnacija, sutrikę savęs suvokimo ir vertinimo modeliai.
IFS modelyje yra išskiriamos dvi pagrindinės vidinių dalių kategorijos: tremtiniai (ang. Exiles) ir saugotojai (ang. Protectors). Tremtiniai - tai tos vidinės šeimos dalys, kurios yra sužeistos ir suformuotos ankstesnių trauminių patirčių. Jos gali būti susijusios su skausmingomis ar negatyviomis emocijomis, kurių asmuo siekia vengti, blokuoti, taigi dažniausiai šios asmenybės dalys yra pernelyg jautrios, gynybiškos, vengiančios ir pan. Tuo tarpu saugotojų tikslas ginti asmenį nuo skausmo ar sužeidimų. Šios asmenybės dalys gali naudoti agresyvias, kontroliuojančias technikas norėdamos saugoti ir padėti. Taigi, neintegruoti ir dažnai neigiamus atspalvius turintys asmenybės bruožai realiai atsiranda dėl vidinio savisaugos instinkto, turi kilnius tikslus. Išmokus visa tai tinkamai nukreipti - šie bruožai gali tapti be galo naudinga vidine varomąja jėga. IFS Vilnius
Remdamasis šiuo modeliu terapeutas padeda klientui identifikuoti vidines šeimas, rasti jų atsiradimo priežastis ir moko metodų, padedančių atskilusias dalis integruoti į bendrą visumą. Išmokyti visas šeimos dalis bendradarbiauti ir kartu siekti vidinės harmonijos - tuo pačiu išlaikant individualumą - yra galutinis terapijos tikslas.
Vidinių šeimos sistemų terapija naudoja daug skirtingų metodikų, kurios padeda žmogui susigrąžinti vidinę harmoniją ir balansą. Vienos populiariausių technikų yra:
Vizualinė meditacija: Klientas įsivaizduoja įvairias savo "vidinių šeimų" dalis, kad galėtų jas geriau pažinti, išsiaiškinti jų poreikius ir integraciją.
Dialogas su vidinėmis šeimos dalimis: Klientas gali kalbėtis arba rašyti laiškus savo vidinėms asmenybėms, kad išsiaiškintų jų poreikius, susirūpinimus ir būsenas.
Vizualinės atvaizdavimo technikos: Terapeutas gali naudoti paveikslėlius, piešinius arba figūras, kad padėtų klientui vizualizuoti ir išreikšti savo vidinius šeimos narius.
Įvairios meditacinės praktikos: kvėpavimo technikos, kūno skenavimas ir kitos praktikos, kurios padeda klientui atsipalaiduoti ir susitelkti į savo vidinius procesus.
IFS teoriją pristatanti knyga "Nėra blogų dalių" išversta į lietuvių kalbą, o norintys plačiau susipažinti su šia teorija - tai padaryti galite nuėję į oficialų IFS puslapį. Jeigu kasdienybėje jus vargina vidiniai konfliktai, depresija, esate patyrę traumas, o vidinių šeimos sistemų terapijos modelis jums atrodo priimtinas - kviečiame užsirašyti į IFS teorija paremtą konsultaciją Vilniuje.
Komentarai